Kas sieja XIII a. karalių ir XXI a. prezidentą ir kuo jie skiriasi?

Keletas šimtmečių skiria Lietuvos karaliaus Mindaugo, įkvėpusio daugelį menininkų, ir prezidento Valdo Adamkaus gyvenamąjį laikotarpį. Atlikdami užduotis suprasite, kas buvo svarbu iškilioms Lietuvos asmenybėms, kiek menininkų darbuose yra išmonės ir kiek – istorinių faktų.

Videofilmo pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“ ištrauka

Spektaklis nufilmuotas 1994 m. Žemutinės pilies griuvėsiuose

© Pilių tyrimo centras Lietuvos pilys, 1995. Spektaklio režisierė Irena Bučienė, videofilmo režisierius Raimundas Banionis

 

Karaliaus Mindaugo paminklas Vilniuje, 2003 m., skulpt. Regimantas Midvikis.

 

Medalis, skirtas Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-iui paminėti, skulpt. Juozas Kalinauskas. 

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos kalbos fragmentas 

2004 metų liepos 12-oji

 

Išgyvenome ilgus mėnesius, kai buvo dirbtinai priešinamos ne tik valdžios institucijos, bet ir skaldoma visuomenė. Tai jau užverstas nemalonus praeities puslapis. Bet valstybės prestižui, valdžios institucijų autoritetui suduotas skaudus smūgis. Mūsų pareiga kuo skubiau užgydyti šias žaizdas.

Pirmiausia turime parodyti Lietuvos žmonėms, kad Seimas, Vyriausybė, Prezidentas ranka rankon dirba tarnaudami visuomenei, kad nėra ir negali būti jokių šiai tarnystei priešingų partinių ar asmeninių politinių interesų.

<...> Griežtai laikysiuos Konstitucijos. Tačiau tai nereiškia, kad būsiu tik valstybės simbolis – būsiu aktyviai veikiantis Prezidentas, valdžios veiksmus vertinantis moralės požiūriu.

Lietuvos žmonės labiausiai išsiilgę moralios valdžios. Tik krikščioniškos moralės principais turi būti grindžiami visų Lietuvos politikų bei partijų žodžiai ir veiksmai.

<...> Mūsų demokratija nuo įvairių išorės pavojų dabar jau tvirtai saugoma NATO skydu. Vidaus saugumą ir klestėjimą mums garantuos europinė gerovė, kurios siekti padės tai, kad Lietuva – jau visateisė Europos Sąjungos narė. Tačiau ar išdidžiai sakydami, kad esame Europos Sąjungoje bei NATO, galime teigti, jog Lietuvoje jau įsitvirtino ir europinės vertybės? Lietuvoje vis dar trūksta Europos. Jos nepakanka visuomenės sąmonėje, kasdienėje žmonių veikloje. Jos stygius skaudžiai juntamas socialiniame ir politiniame gyvenime. Tai ir lėmė, kad Lietuva buvo panardinta į vidinę nesantaiką, kuri pristabdė jos žingsnius tarptautinėje arenoje.

Dabar atėjo laikas atkurti mūsų šalies tarptautinį autoritetą. Todėl sieksiu, kad Lietuva vaidintų didesnį vaidmenį regione, Europoje ir pasaulyje. Turime aiškiau suvokti savo geopolitinę būtį, savo amžinuosius interesus. Dabar savo užsienio politiką kuriame jau ne dešimčiai metų. Kuriame dešimtmečiams. Pirmiausia Lietuva, kad ir keisdamasi, turi išlikti savimi. Todėl reikia pelnyti partnerių pagarbą ir pripažinimą, jie turi gerbti mūsų vertybes, paisyti mūsų interesų.

<...> Šie Lietuvos interesai – ir Europos Sąjungos bei NATO interesai. Šiuolaikinis pasaulis, kad ir draskomas prieštaravimų bei konfliktų, yra vientisas ir nedalomas.

4 lygio užduotis
5 lygio užduotis
4 lygio užduotis
6 lygio užduotis